Atsinaujinimo diena „Dievo garbė – gyvas žmogus“

—–

Renginio svečias – Bratislavos–Prahos provincijos provincijolas kunigas Jozefas Mihokas CSsR skaičiais ir liudijimais ragino pastebėti, kaip Dievas veikia, pripildo gyvybės, atnaujina gyvenimą jau šiandien.

Kalbėjo apie prasidėjusį pjūties laiką Bažnyčioje, kai net stipriai sekuliarizuotose, atšalusio tikėjimo Europos šalyse jauni vyrai priima Krikštą, į krikščionybę atsiverčia net kitų religijų atstovai.

Skatino neprarasti vilties: gyvename „gilių vandenų laiku“, o sutemos reiškia, kad Dievas rengia naują dieną – „Dievo ištikimybė mus dar nustebins“ (kaip sakė popiežius, užbaigdamas Jubiliejaus metus).

—

Renginio metu tėvai redemptoristai Peteris Hertelis, Lukas Michalovičius, Jozefas Mihokas paliudijo, kaip Dievas asmeniškai jais rūpinosi ir keitė gyvenimus, pvz.: nedrąsumą, kalbos defektą – į tarnavimą žmonėms; tėvų priklausomybių skausmą – į atleidimą; blaškymąsi tarp dviejų namų skirtingose šalyse – į padovanotą aiškumą, jog namai yra Dieve.

——

Sekmadienio Eucharistijoje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, be kita, pasidalijo, ką patyrė Šventojoje Žemėje, prie Galilėjos ežero, kur Jėzus pasikvietė mokiniais paprastus žvejus – kantrius, ištvermingus, „nebaidančius žuvų“.

——

Ten, kur į misijas keliauja tėvai redemptoristai, kartu keliauja ir Nepaliaujamos Pagalbos Motinos ikona. Jos atvaizdas pasitiko ir VDU rūmuose.

1866 metais popiežius Pijus IX šią Dievo Motinos ikoną perdavė redemptoristų kongregacijai skirdamas misiją: „Padarykite ją žinomą visame pasaulyje.“

Kovo viduryje su Gerąja naujiena, su Nepaliaujamos Pagalbos Motinos ikona ir su pagalbininkais pasauliečiais tėvai redemptoristai, tarnaujantys Kaune, nebe pirmą kartą skubės į misijas – šį kartą pas Mažeikių gyventojus.