PARAPIJŲ MISIJOS TAURAGĖJE

Vaisingų misijų salygos

Tai liaudies misijos, tai yra misijos visiems, visai Dievo tautai. Per misijas Dievas nori susitikti su visais parapijiečiais. Jis nori visiems pranešti daug svarbių dalykų. Tikintiesiems, uoliausiems ir abejingiausiems, bet taip pat tiems, kurie yra toli, kurie panirę į nuodėmę ir blogio vergiją. Tačiau norint, kad misijos būtų naudingos visiems, būtina laikytis tam tikrų sąlygų.

Ruošiamės dideliam mūsų parapijos įvykiui – misijoms. Sakėme, kad pats Dievas misionierių lūpomis skelbia savo didžiąją amnestiją. Parapijų misijos – tai misijos visiems, visai Dievo tautai. Per misijas Dievas nori susitikti ypatingu būdu su visais parapijiečiais. Jis turi daug svarbaus pasakyti kiekvienam – visiems. Tikintiesiems, patiems uoliausiems ir abejojantiems bei toli nuo Dievo, nuo bažnyčios, nuo tikėjimo esantiems, panirusiems į nuodėmę ir blogio vergiją. Tačiau norint, kad misijos būtų naudingos visiems, turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos:

1. Mes turime išgirsti, ką Dievas nori mums pasakyti.

Tai pirmoji ir pagrindinė misijų sėkmės sąlyga. Neužtenka ateiti į pradžią arba į vieną mokymą ir paskui į pabaigą. Tas, kuris taip planuoja iš anksto, uždaro savo širdį ir neišgyvens misijų. Kiekvieno iš mūsų įsipareigojimas yra išklausyti kuo daugiau misijų mokymų. Jie bus ryte ir vakare, visada skirtingi, bet kas negalite ryte, ateikite vakare. Bus ypatingos katechezės ir ypatingu laiku, pavyzdžiui, sekmadienį po pietų labai svarbi katechezė moterims, o pirmadienį po vakarinių mišių katechezė vyrams. Yra daug žmonių, kurie misijoms pasiima atostogų ar laisvų dienų, nes misijos nevyksta kiekvienais metais. Reikia taip susidėlioti darbus lauke ar namuose, kad misijų dienomis nebūtų nieko svarbiau už Dievą ir jūsų pačių išganymą. Jau ir tokį apsisprendimą Dievas palaimins. Jeigu kas nors visiškai nenori skirti misijoms laiko, pasiteisinimų visada suras. Bet tai kiekvieno reikalas. Ir priešingai – tas, kuris tikrai nori, ras laiko viskam – ir darbui, ir studijoms, ir Dievui.

2. Malda

Misionieriai tvirtina, kad ten, kur parapijoje misijoms nėra pasiruošta, yra tik pusė naudos. Jūs žinote, kad dirvą reikia paruošti sėjai. Malda čia vaidina svarbų vaidmenį. Prieš misijas ir jų metu. Tai, ko klausomės, turi būti apgalvota, dėl to pasimelsta, kad pasėta sėkla galėtų įsitvirtinti ir sudygti. Taigi mes turime tiek daug ko paprašyti melsdamiesi namuose. Dažnai nežinome, kaip sau padėti, ką daryti. „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite“, – sako Jėzus. Dievas padės, bet mes turime prašyti. Šiandien tiek daug rašoma apie tai, kaip žmogų ir pasaulį padaryti geresnius. Tai būtina, tačiau nepakanka. Atėjęs į žemę Jėzus nesakė: „Rašykite knygas, skaitykite paskaitas, organizuokite konferencijas …“ Jėzus ragino: „Prašykite! Melskitės! Čia padės tik malda ir pasninkas!“ Dievo Motina ne filosofuoja apie blogį pasaulyje, bet dažnai primena: pasiimk rožinį…

Malda ir atgaila yra Dievo priemonė, padedanti pagerinti pasaulį. Mes bandome daryti visai ką kita, todėl stovime vietoje.

(Čia, mūsų bažnyčioje, prieš misijas pradėjome Noveną Šventajai Dvasiai, kad misijos būtų palaimintos. Kviečiame jus taip pat melstis namuose, kad danguje esantis Tėvas misijų metu duotų „gerų dalykų tiems, kurie Jo prašo“.)

3. Susikaupimas

Tai yra trečioji sąlyga. Poetas buvo teisus sakydamas: „Dievas kalba tyliai …“ Idealiausios sąlygos yra vienuolyne, bet kas gali sau leisti tokią prabangą? Ne visi nuvyksta į vienuolyną atlikti dvasinių pratimų. Parapijų misijos vyksta parapijoje. Tačiau galime pabandyti visą parapiją paversti vienuolynu, kuriame bus apmąstomi didieji Dievo darbai. Žinau, kad reikia eiti į darbą, gyventi tarp žmonių, kur daug šurmulio, triukšmo ir muzikos. Nepaisant to, reikia ieškoti tylos ir susikaupimo. Per misijas niekada nevyksta vestuvės. Taip pat neinama į kiną, teatrą, ribojamas televizijos žiūrėjimas. Išjungiame radiją, kad geriau girdėtume Dievo balsą. Šiuo metu teikiame pirmenybę Dievui. Tai atneš mums didelę naudą.

4. Apaštalavimas

Kiek šiuo metu aplink mus reklamų! Dievo dalykams nereikia reklamos, bet reikalingas gyvas liudijimas tų, kurie tiki. Jėzus pasakė savo mokiniams: „Jūs būsite mano liudytojai …“ Tai, ką čia girdėsite, parneškite į namus, pakalbėkite apie tai su kolegomis, kaimynais ar pažįstamais. „Raginkite vieni kitus kasdien, kol dar tebėra šiandien “… – kviečiama laiške žydams. Pakvieskime į misijas tuos, kurie dvejoja, tuos, kurie neturi drąsos ateiti. Jie galbūt norėtų ateiti, bet trūksta drąsos. Jie laukia pakvietimo. Misijos dažnai paveikia visą žmogaus gyvenimą. Žmonės bus dėkingi už kvietimą. Ne vienas žmogus jau norėtų grįžti prie Dievo, bet trūksta drąsos, laukia kvietimo. Dažnai stebimės, kiek daug blogio pasaulyje, ir matome, kaip jis skverbiasi į žmogaus gyvenimą. Šv. Raštas taip kalba: „Šio pasaulio vaikai apsukresni tarp panašių į save negu šviesos vaikai.“ Mes nenorime įsibrauti į kitų žmonių gyvenimą, bet galime juos pakviesti ateiti. Galbūt kas nors iš tavęs juokis, gal kas pasakys: aš viską žinau, man nieko nereikia. Ką pasakyti?

Dvasines pratybas atlieka kunigai, profesoriai, vyskupai ir popiežius. Čia ne esmė išmokti kažko nauja. Tačiau yra keletas rimtų dalykų, apie kuriuos reikia pagalvoti ir paklausti savęs: ar aš gyvenu pagal šiuos principus? Augustinas buvo išsilavinęs ir inteligentiškas. Jis nuėjo klausytis šv. Ambrozijaus pamokslų. Augustinas juose nieko sukrečiančio pasaulį iš pamatų neišgirdo, bet juos išklausęs pasakė: „Šis žmogus atvėrė man akis.“ Misijos, kurios prasidės mūsų parapijoje, gali mums padėti atverti akis į mūsų gyvenimo prasmę. Atverti akis į gėrį, kurį dar galime nuveikti savo gyvenime. Atverti akis į Dievo darbus, kurių dabar nematome. Tikiu, kad šeštadienį misijų pradžioje, visi stovėsime šioje šventovėje sakydami taip, kaip Šventajame Rašte sakoma apie Kornelijų ir jo artimuosius: „Dabar mes visi stovime Dievo akivaizdoje, kad išgirstume viską, ką Viešpats jums įsakė“ (Apd 10,33). Amen.