Kun. Rastislav Dluhý CSsR su Živčakų ir Zamkovskių šeimomis atstovavo Bratislavos – Prahos provincijai 2024 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje Neapolyje vykusiame redemptoristų ir pasauliečių misionierių susitikime. Kun. Rastislavas dalijasi įspūdžiais apie susitikimą.
Kartais abejoju dėl dalyvavimo didesniuose oficialiuose susitikimuose, kuriuos organizuoja įvairūs Kongregacijos organai. Ne kartą prieš planuojamą kelionę į panašų renginį sau uždaviau klausimą: ar šis susitikimas bus vertas, kad iš tiesų vertėtų pirkti kelionės bilietą ir padengti kitas išlaidas? Ar tai nebus tik laiko švaistymas? Ar pasistūmėsime į priekį? Ar šiame susitikime įvyks kažkas reikšminga? Šie pesimistiniai ir nerimo jausmai išsisklaidė vos tik pradėjus susitikimą. Tai buvo malonės, džiaugsmo, užsidegimo ir naujų dalykų laikas.
Bendros misijos (Shared Mission) atstovų susitikimas, kurį organizavo Konferencija Europa Šv. Alfonso kalne (Colle Sant’Alfonso), man buvo malonus siurprizas. Organizatoriai, vadovaujami Erico Corsius, atliko puikų darbą, ir reikia įvertinti jų didelę kantrybę sprendžiant logistikos ir technines problemas.
Jau pati susitikimo pradžia rodė, kad čia bus kupina geros dvasios. Penktadienio vakaro malda bažnyčioje prieš plenarinį posėdį parodė troškimą susitikti su Dievu. Po valandos maldų rektorius turėjo paraginti tuos, kurie liko bažnyčioje ir toliau meldėsi, kad prisijungtų prie bendros vakarienės vienuolyno valgomajame. Šalia galingojo Vezuvijaus, krašte, kuriame gyveno šv. Alfonsas, su ugnimi širdyje tarsi norėjome pradėti susitikimą būtent aukštutiniame kambaryje, o ne prie rašomojo stalo ar prieš ekranus ar mikrofoną. Šeštadienį ryto maldos metu, kurią vedė komanda iš Airijos, tarsi tęsėsi vakarykštė Dievo buvimo šalia patirtis. Airių redemptoristui skaitant Dievo žodį, iš naujo patyriau jo užvaldančią jėgą.
Kai Ona Walsh iš Kanados pasakojo savo istoriją apie tai, kaip Dievas pagavo jos širdį, kokie buvo jos pirmieji misionieriški žingsniai ir kaip Dievas ją tiesiog patraukė į redemptoristų šeimą, gailėjausi, kad galime su ja kalbėtis tik nuotoliniu būdu, kad negaliu pabūti su ja asmeniškai nors keletą minučių. Turėjau tiek daug klausimų! Iš jos istorijos suvokiau, kaip svarbu mums, redemptoristams, stoti šalia tų, kuriuos Dvasia veda, kad jie galėtų tarnauti kartu su mumis šv. Alfonso charizmos dvasioje, pastebėti ir ugdyti tai, kas dygsta. Tėviškas ir pranašiškas poveikis, kurį Ona patyrė iš mūsų buvusių generalinių vyresniųjų Lasso de la Vega ir tuo metu dar novicijų magistro Michael Brehl, man yra stiprus paskatinimas nepamiršti Dievo siunčiamų galimybių, kad panašiai padrąsinčiau pasauliečius bendradarbius. Labai norėčiau, kad visi išgirstų Onos Walsh liudijimą. Galbūt kada nors pamatysime filmą su jos liudijimu internete. Buvau labai nustebintas, kaip gerai ji pažįsta mūsų charizmą, mūsų konstitucijas ir gyvenimo būdą. Ne vienas redemptoristas, kuris jau kelerius metus nedrįso paimti mūsų konstitucijų ir statutų, šalia jos jaustųsi kaip novicijus.
Kai išgirdau, kas vyksta atskirose provincijose, man pasidarė gaila, kad mūsų Kongregacija mažai apie tai žino. Ten pamačiau daug gyvybės ir vilties ženklų, kuriuos mums reikia išgirsti, ypač Europoje. Galbūt pasaulinėje interneto svetainėje „Scala News“ kada nors atsiras straipsniai – liudijimai kuriuose skirtingos šalys pasidalins, kaip joms sekasi tarnystėje ir kaip jos tarnauja. Tai galėtų mus labai paskatinti ir įkvėpti. Mane sužavėjo, kiek daug formų turi mūsų bendroji misija su pasauliečiais. Išgirdau apie skirtingus įsipareigojimo laipsnius tarnystėje. Kai kur pasauliečiai misionieriai kasmet atnaujina savo įsipareigojimus ir tai daro labai iškilmingai.
Mūsų pasauliečiai misionieriai, su kuriais kartu tarnaujame, ugdomi įvairiai. Kai kur jie netgi studijuoja mūsų konstitucijas ir statutus su dideliu susidomėjimu. Kai kuriose šalyse gauna ir formaciją moralinės teologijos bei etikos srityje. Vienoje provincijoje pasauliečiai misionieriai organizavo atsinaujinimo savaitgalį, remdamiesi keturiais pagrindiniais alfonsiškojo dvasingumo stulpais. Pasauliečiai misionieriai tarnauja skelbdami Dievo žodį parapijų misijose ir evangelizacijose, Alfa kursuose ir evangelizacinių mokyklų metu. Jie taip pat kūrybiškai kuria fizines erdves ar „vartus“ susitikti su ieškančiaisiais, kreipiasi į tikinčiuosius ir per novenas Nepaliaujamos pagalbos Motinai bei šv. Gerardui. Juos rasime besąlygiškai tarnaujančius ir tose vietose, kur gyveno ir dirbo šv. Alfonsas ar kiti mūsų šventieji. Jie intensyviai dalyvauja medijų evangelizacijoje bei dažnai rūpinasi senstančiais redemptoristais.
Tikiu, kad kada nors kiekviena pasauliečių misijų bendruomenė padrąsins mus visus savo istorija. Labai lauktume to ypač dabar, kai ruošiamės Jubiliejiniams metams, – trokšime atgaivinti viltį, jog Dievas veikia ir šiandien, ir visose vietose. Žinau, jog savo liudijimu stipriname savo bei kitų tikėjimą. Žinau, kad žiežirbos ir liepsna gali peršokti iš vietos į vietą. Taip veikia Jėzaus mistinis kūnas ir mūsų Kongregacija.
Ačiū už šį įkvepiantį susitikimą Neapolyje!
Straipsnis angliškai ENGLISH
