Peteris Dondersas gimė Tilburge, Olandijoje, 1809 m. spalio 27 d. Arnoldo Deniso Donderso ir Petronellos van den Brekel šeimoje. Kadangi šeima buvo neturtinga, abu sūnūs galėjo tik nedaug mokytis, nes turėjo dirbti ir padėti išlaikyti namus. Tačiau nuo mažens Peteris troško tapti kunigu. Galų gale, padedamas savo parapijos dvasininkų, jis, būdamas dvidešimt dvejų metų, galėjo pradėti mokytis mažojoje kunigų seminarijoje Sint-Michielsgestelio miestelyje. Po studijų buvo įšventintas kunigu 1841 m. birželio 5 d.
Dar studijuojant teologiją, vyresnieji kreipė ir ruošė jį dalyvauti misijose Olandijos kolonijoje Suriname. Atvykęs į Paramaribą, pagrindinį kolonijos miestą, 1842 m. rugsėjo 16 d. iškart įsitraukė į pastoracinius darbus, kuriais užsiėmė iki mirties. Jo pirmosios pareigos buvo nuolatiniai apsilankymai plantacijose šalia upių, kur jis mokė ir teikė sakramentus daugiausia vergams. Jo laiškuose juntamas pasipiktinimas žiauriu elgesiu su afrikiečiais, verčiamais dirbti plantacijose.
1856 m. jis buvo išsiųstas į raupsuotųjų stotį Batavijoje, kuri su keliomis pertraukomis buvo jo tarnystės vieta visą gyvenimą. Jis pacientams ne tik teikė religinę pagalbą, bet ir asmeniškai juos slaugė, kol sugebėjo įtikinti valdžios institucijas teikti tinkamas medicinines paslaugas. Jis sugebėjo pagerinti raupsuotųjų sąlygas savo energija daugeliu atžvilgių, atkreipdamas kolonijinės valdžios dėmesį į jų poreikius. Kai 1866 m. redemptoristai atvyko vadovauti Surinamo misijai, tėvas Dondersas ir vienas iš jo bičiulių kunigų pasiprašė priimami į kongregaciją.
Abu kandidatai atliko noviciatą vadovaujant apaštališkajam vikarui vyskupui Johaną Baptistui Swinkelsui ir davė įžadus 1867 m. birželio 24 d. Tėvas Dondersas tuojau pat grįžo į Bataviją. Sulaukęs pagalbos raupsuotiesiems, jis galėjo skirti laiko darbui, kurio seniai norėjo imtis. Būdamas redemptoristu, jis dabar atkreipė dėmesį į Surinamo indų tautas. Jis tęsė šį darbą, kuris anksčiau buvo apleistas dėl pagalbininkų trūkumo, beveik iki mirties. Jis pradėjo mokytis vietinių kalbų ir mokė indus krikščionių tikėjimo, kol jėgų trūkumas privertė palikti tai, ką pradėjo, kitiems.
1883 m. apaštališkasis vikaras, norėdamas palengvinti jo sunkumų, kuriuos taip ilgai nešė, perkėlė jį į Paramaribą, o vėliau į Koroniją. Tačiau jis grįžo į Bataviją 1885 m. lapkritį ir toliau tęsė ankstesnes veiklas, kol silpnėjusi sveikata nebeleido pakilti iš lovos nuo 1886 m. gruodžio mėn. Mirtis atėjo po dviejų savaičių, 1887 m. sausio 14 d. Sklindant žiniai apie jo šventumą už Surinamo ir gimtosios Olandijos ribų, jo darbai buvo pristatyti Romoje. 1982 m. gegužės 23 d. Popiežius Jonas Paulius II jį paskelbė palaimintuoju. Palaimintasis Peteris Dondersas palaidotas Šv. Petro ir Pauliaus katedroje Paramaribe, Suriname.
Malda į palaimintąjį Peterį Dondersą
Gydantis Dieve, per palaimintąjį Peterį Dondersą, savo kunigą, parodei nuostabų gailestingumą raupsuotiesiems. Jo pavyzdžiu ir maldomis tarnaukime Tau, rūpindamiesi tais, kuriems labiausiai reikia. To prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris gyvena ir viešpatauja su Tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
