Apaštališkasis kongresas Vilniuje – malonės ir gailestingumo šventė
Birželio 7–12 dienomis Vilniuje vyko VI pasaulinis apaštališkasis Gailestingumo kongresas, kurio tema buvo „Statome gailestingumo miestą“. Ši tema nurodo ne tik vietinės Bažnyčios veiklą ir pastangas, bet ir patį Vilnių su Motinos Gailestingumo ikona, Gailestingojo Jėzaus paveikslu bei dramatiška istorija (karai, holokaustas).
Renginį organizavo Šventojo Sosto Evangelizacijos dikasterija ir Vilniaus arkivyskupija. Jis vyko tuo metu, kai popiežius Leonas XIV buvo apaštališkojo vizito Ispanijoje. Gailestingumo kongrese aktyviai dalyvavo visi Kaune tarnaujantys redemptoristai ir kun. Michal Zamkovský iš Bratislavos-Prahos provincijos. Vilniaus arkivyskupo ir kongreso organizatorių prašymu Lietuvoje tarnaujantys redemptoristai aktyviai įsitraukė į kelių renginių parengimą ir koordinavimą.
Pagrindinė kongreso dalis vyko ant Išganytojo (Gelbėtojo) kalvos, esančios vos keliasdešimt metrų nuo koplytėlės, kurioje dailininkas Eugeniusz Kazimirowski, vadovaujamas šv. Faustinos, nutapė Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Redemptoristai turėjo malonę melstis šioje koplytėlėje bei Gailestingumo šventovėje, kur šis paveikslas yra nuolat eksponuojamas pagarbinimui ir maldai.
Kongreso pradžioje dalyviai žiūrėjo vaizdo įrašą su šiltu popiežiaus pasveikinimu ir palaiminimu šiam susitikimui. Kartu su arkivyskupu Gintaru Grušu renginyje dalyvavo ir Evangelizacijos dikasterijos proprefektas arkivyskupas Rino Fisichella bei keli Lietuvos ir kitų šalių vyskupai.
Vienas iš pagrindinių pranešėjų buvo Krokuvos arkivyskupas kardinolas Grzegorz Ryś, kuris pirmasis kreipėsi į kongreso dalyvius. Savo paskaitoje jis priminė kelis Bažnyčios istorijos epizodus, kai šventieji ir Bažnyčios ganytojai parodė Dievo gailestingumą ir užuojautą vargšams bei kenčiantiems, dalydami materialines gėrybes ir lėšas stokojantiems, statydami ligonines, vaikų namus ir kitas įstaigas. Jis atvirai paminėjo ir kai kurių šventųjų bei Bažnyčios vadovų pareiškimus ir laikysenas, kai tam tikromis istorinėmis aplinkybėmis jie elgėsi negailestingai: „Bažnyčia daug kartų parodė gailestingąjį Dievo veidą, tačiau, deja, pasitaikė atvejų, kai kai kurie jos nariai elgėsi „be gailesčio““.
Eucharistijos šventimui šv. Barnabo atminimo dieną vadovavo apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Georg Gänswein. Savo homilijoje jis kalbėjo apie gailestingumą kaip tikėjimą, misiją ir dosnumą. Remdamasis šv. Barnabo gyvenimo istorija, jis priminė, kad „ne visada tie, kurie yra ryškiausi ir matomiausi, keičia pasaulio istoriją“. Jis iškėlė Barnabą, „Paguodos sūnų“, kaip tą, kuris „dirba užkulisiuose ir kuria erdvę kitų tarnų, tokių kaip šv. Paulius ir evangelistas Morkus, augimui. Barnabas mokėjo įžvelgti Dievo veikimo daigus ir daigelius bei juos palaikyti“. Jis taip pat pacitavo šv. Joną Auksaburnį, kuris sakė, kad „mes labiausiai panašūs į Dievą, kai noriai pakeliame žmones, padedame jiems atsistoti ir augti“.
Kitas pranešėjas buvo tarptautiniu mastu žinomas kunigas kun. James Mallon, programos „Dieviškoji renovacija“ (Divine Renovation) kūrėjas, kuris kalbėjo apie parapijų ir visos Bažnyčios atnaujinimą. Šis atnaujinimas gimsta tada, kai nesame abejingi, kai Dievo užuojauta pražuvusiems persmelkia mūsų širdis ir siunčia ieškoti tų, kurie yra toli. Jo paskaitoje kelis kartus nuskambėjo tas pats klausimas: „Pažvelk į savo širdį. Ar matydamas pražuvusius jauti skausmą širdyje, ar iš tiesų tau tai nerūpi?“ Kun. Mallon tarnavo per kongresą ir Kaune, Lietuvos kunigams bei pasauliečiams.
Alfa kurso įkūrėjas Nicky Gumbel jaudinamai kalbėjo apie Jėzaus viziją kaip atnaujinimo ir tarnystės principą. Savo kreipimesi jis pabrėžė, kad „Jėzus įtraukė savo Bažnyčią, apaštalus ir kiekvieną iš mūsų į savo viziją, į savo maldą, į savo užuojautą žmonėms ir į savo tarnystę“.
Tetiana Stawnychy, „Caritas Ukraina“ prezidentė, kalbėjo apie susitikimo paslaptį: kai solidarume dovanojame save vieni kitiems, mes atnaujiname savo žmogiškumą, Dievo paveikslą mumyse ir communio, kuriuos sunaikino karas.
Kongreso pabaigoje, per Švenčiausiosios Jėzaus Širdies iškilmę, Eucharistijai vadovavo arkivyskupas Rino Fisichella, Evangelizacijos dikasterijos proprefektas. Savo homilijoje jis atkreipė dėmesį į panašumą tarp vizijų, kurias 1373 m. gavo Juliana iš Noridžo, ir tų, kurias gavo šv. Faustina. Abiem jaunoms mistikėms Dievas apreiškė ir priminė savo beribį ir neišsenkantį gerumą bei švelnumą kiekvienam žmogui. Arkivyskupas Fisichella priminė, kad žmogiškas trapumas ir ribotumas yra būdingi mūsų žemiškajai prigimčiai: „Vienintelis mūsų pačių Dievo gailestingumo, užuojautos ir gerumo mums pačių patyrimas yra gailestingumo kitiems šaltinis.“ Arkivyskupas priminė, kad „krikščionybė nėra pagrįsta tuo, kad žmogus myli Dievą, bet pirmiausia tuo, kad Dievas myli žmogų.“ Jis perspėjo, kad „kai tikintieji neatsižvelgia į žmogiškosios prigimties trapumą, ima rastis fundamentalizmo, formalizmo ir rigorizmo tendencijos“. Arkivyskupas pacitavo Jėzaus žodžius Faustinai iš 1937 m.: „Šiandien Mano širdis rado poilsį šiame vienuolyne. Kalbėk pasauliui apie Mano gailestingumą ir Mano meilę. Gailestingumo liepsnos degina Mane. Aš trokštu jas išlieti ant žmonių sielų.“
Pagrindinės programos metu, kuri vyko nuo pirmadienio iki penktadienio, pagrindinėje scenoje kalbėjo daugybė pranešėjų, o ryto šlovinimo maldas vedė įvairios grupės – trečiadienio rytą taip pat Kauno redemptoristai su bendradarbiais pasauliečiais.
Visas maldas ir pagrindinę konferenciją galima peržiūrėti anglų kalba įrašuose. Popietėmis visame Vilniuje vyko įvairios veiklos, diskusijos, koncertai, seminarai ir dirbtuvės. Antradienio popietę Kauno redemptoristai, vadovaujami kun. Michalo Zamkovský, vedė misionierių gailestingumo tarnystės seminarą.
Kaune tarnaujantys redemptoristai buvo atsakingi už misionierių gailestingumo tarnystės koordinavimą iš įvairių pasaulio kampelių. Kongreso metu jie klausė išpažinčių įvairiomis kalbomis Vilniaus arkikatedroje tiek ryte, tiek popiet. Jie tarnavo ir kongreso pradžioje – pirmadienio vakarą per Sutaikinimo liturgiją vedė gailestingumo misionierius tėvas Rastislav Dluhý. Gailestingumo misionieriai iš viso pasaulio taip pat klausė išpažinčių trečiadienio vakarą arkikatedroje per dviejų valandų adoracijos, Žodžio, šlovinimo ir liudijimų maldą, kuriai vadovavo redemptoristai bendradarbiaudami su Kauno „Gyvybės medžio“ ir „Gailestingumo versmės“ bendruomenių pasauliečiais. Trečiadienio rytą redemptoristai su savo misijos bendradarbiais iš Kauno vedė garbinimo maldą kongreso dalyviams.
Kongreso pabaigoje Vilniaus arkivyskupas pranešė tikintiesiems, kad Išganytojo kalvos Jėzaus Švenčiausiosios Širdies bažnyčia taps Gailestingumo šventove. Arkivyskupas Fisichella visiems pranešė, kad kitas Gailestingumo kongresas vyks Brazilijoje.
Visas pagrindines paskaitas, maldas ir Eucharistijos šventimus, parengtus Amerikos katalikiškojo televizijos tinklo EWTN, galima peržiūrėti įrašuose anglų kalba internete.
