Birželio 20–23 d. Kauno akrikatedroje nuo 16 iki 17 val. vyks paroda „Iš tamsos į Šviesą“ su dailininke Ilona Wetterud iš Švedijos. Vakarais 17:30 vyks susitikimai su moterimis (birželio 21 d.), apie grožio galią (birželio 22 d.) ir praktinis seminaras pradedantiems kurti (birželio 23 d.). Apie vietas bus netrukus pranešta. Paroda ir susitikimai yra Kauno miesto misijų dalis.

 

„Iš tamsos į Šviesą“ – istorija paveiksluose, arba „Kitokia paroda“. Kitokia, nes mano paveikslai nėra skirti kaboti ant sienos, jie yra mano darbo įrankiai. Jie keliauja pas žmones kartu su manimi ir mano istorija.

Gimiau mažame Subatės miestelyje, Latvijoje. Vaikystė buvo kaip ir bet kieno kito – su savo džiaugsmais bei rūpesčiais. Praėjus mėnesiui po mano keturioliktojo gimtadienio, mirė tėtis. Galima sakyti, kad po šios netekties gyvenimas subyrėjo į šipulius. Daugelį metų buvau panirusi į tamsą, ir mano gyvenimas labiau priminė egzistavimą nei gyvenimą.

1998 m. sutikau Jėzų, ir man nušvito pirmasis Šviesos spindulys. Pamažu išlindau iš savo kiauto. Manyje gimė Viltis. Viltis, kad ir man įmanoma Gyventi.

2013 m. trumpam išvykau dirbti į Švediją. Neketinau visam laikui palikti Latvijos, tačiau šiuo klausimu mano planai nesutapo su Dievo planais. Švedija man tapo naujaisiais namais. Čia sutikau savo vyrą, ir būtent jis pirmasis paklausė manęs, kokias svajones norėčiau išpildyti.

Tamsiausi metai iš mano gyvenimo ištrynė visas spalvas, todėl iš pradžių net negalėjau įsivaizduoti, kokios yra mano svajonės. Po kurio laiko prisiminiau, kaip vaikystėje mėgau piešti, ir savo troškimą kada nors tapyti. Tą pačią dieną nuėjau į parduotuvę, nusipirkau reikiamų priemonių ir sukūriau pirmąjį paveikslą „Atgimimas“ (2014 m.). Po jo sekė ir keli kiti paveikslai, kuriuose stengiausi pavaizduoti įvairias emocijas. Pajutau, kad tapyba man suteikia Džiaugsmo ir Ramybės.  

Nuo tada iki šiandien sukūriau daug paveikslų. Iš to, kaip žmonės atsiliepia apie mano darbus, galima suprasti, kad paveikslai jiems kalba. Žmonės atpažįsta savo jausmus ir išgyvenimus, daugelis paveiksluose įžvelgia Viltį. Būtent jos mums visiems taip reikia. Štai kodėl mano tikslas – paliesti mūsų pasaulį Viltimi, šiuo mažu Šviesos spinduliu tamsoje.

Neturiu menininkės diplomo. Mano mokytojas yra Dievas, ir tik Jam visa mano padėka, nes Jis dovanoja man idėjas bei padeda jas perkelti ant drobės.  

Su pagarba

Ilona Wetterud