„Švęsti šią palankią sukaktį bei Šv. Gerardo jubiliejinius metus jums visiems reiškia iš naujo atrasti, kad šventumas yra ne tik išrinktųjų tikslas, bet ir visų pakrikštytųjų pašaukimas“, – šiais žodžiais popiežius Leonas XIV kreipėsi į Bazilikatos vyskupus šv. Gerardo Majellos gimimo trečiojo šimtmečio proga.
2026 m. balandžio 23 d. laiške, adresuotame Potencos metropolitui ir Bazilikatos vyskupų konferencijos pirmininkui arkivyskupui Davide Carbonaro, popiežius prisimena šventojo Gerardo figūrą ir iki šiol laiko jį krikščioniškojo šventumo pavyzdžiu Bazilikatos žmonėms, ypač jaunimui: „Raginu jus atrasti gyvenimo, kuris, dovanojamas kitiems, yra padauginamas meilės ir be ribų, grožį. […] Gerardas moko, kad savo teritorijoje galima būti gėrio protagonistu, keičiant vietinę realybę maldos, solidarumo ir kūrybiškumo galia.“
Laiške kviečiama apmąstyti gyvybės ir motinystės apsaugą, primenant, kad šventasis Gerardas „visuotinai laikomas motinų ir gimdančių moterų globėju“. Susidūręs su visuomene, kurioje „žmogaus gyvybei dažnai gresia pavojus arba ji atmetama“, popiežius tikisi, kad „kiekvienas gimęs vaikas bus sutiktas su tokiu pat džiaugsmu, su kuriuo Gerardas pasitiko vargšus prie vienuolyno durų“.
Žemiau pateikiamas visas laiškas, išverstas iš italų kalbos:
Mieliems broliams vyskupams, kunigams, pašvęstiesiems asmenims ir BAZILIKATOS BAŽNYČIŲ pasauliečiams tikintiesiems
Prieš tris šimtus metų Bazilikatos širdyje, Muro Lucano, pražydo šventumo gėlė, kuri apgaubė visą Bažnyčią: gimė Gerardas Majella, šio regiono ir Bazilikatos jaunimo globėjas. Jis buvo nuolankus vienuolis redemptoristas, mokėjęs skaityti Evangeliją mažųjų ir vargšų akimis. Šių metinių ir jas lydinčių šv. Gerardo jubiliejinių metų šventimas jums visiems reiškia iš naujo atrasti, kad šventumas nėra tik išrinktųjų tikslas, o visų pakrikštytųjų pašaukimas. Jo gyvenimo patirtis, paženklinta vidinėmis kelionėmis, mistiniais apreiškimais ir stebuklingais darbais, atskleidžia malonės turtingumą gyvenime, kuris visiškai atsidavė Dievui su paprastumu ir nuolankumu. Tai atgaivina Viešpaties Jėzaus Velykas ir iki šiol žavi daugelį žmonių, tampa jų evangelizacijos keliu.
„Čia vykdoma Dievo valia“. Šie žodžiai, kuriuos Gerardas užrašė ant savo celės durų Materdomini vienuolyne (Avelinas), kur jis mirė ir kur ilsisi jo mirtingieji palaikai, yra jo žinios esmė. Sakoma, kad nors jis dažnai būdavo apimtas ekstazės, iššokdavo „kaip šaltinis“ vos tik gavęs menkiausią savo viršininko ženklą tarnauti. Jis nepasidavė Dievo valiai kaip neišvengiamai lemčiai, bet priėmė ją kaip išganymo simfoniją, žinodamas, jog Tėvo valios vykdymas nereiškia savo laisvės atsisakymo, bet gyvenimo pilnatvės ir gilios prasmės atradimą per vienybę su Juo.
Amžiuje, kuriam būdingas netikrumas, pasinėrimas į save ir beprotiškas autonomijos siekimas, šis ištikimas Kristaus mokinys primena mums, kad tikroji laisvė randama laikantis Tėvo meilės plano.
Šventasis Gerardas visuotinai vadinamas motinų ir gimdančių moterų globėju. Ši globa kyla iš sielos žmogaus, tapusio kitų kančių įsčiomis. Moralinio nuosmukio akivaizdoje, kai žmogaus gyvybei dažnai gresia pavojus arba ji atmetama, jo liudijimas taip pat ragina Lukanijos bendruomenes būti vilties sargais. Taip raginama sustiprinti iniciatyvas remti motinystę ir sunkumus patiriančias šeimas. Tegul kiekvienas gimęs vaikas būna sutiktas su tokiu pat džiaugsmu, su kokiu Gerardas pasitiko vargšus prie vienuolyno durų.
Ypač kreipiuosi į Bazilikatos jaunimą. Šventojo Gerardo jaunystė buvo aistringa, paženklinta sunkumų, bet apšviesta užkrečiamo džiaugsmo. Mieli jaunuoliai, raginu jus atrasti gyvenimo, kuriame daugėja beribės meilės, jeigu yra atiduodamas kitiems, grožį. Neleiskite, kad nestabilaus darbo šešėliai ar pagunda palikti savo šaknis atimtų iš jūsų viltį. Gerardas moko, kad galite būti gėrio skleidėjai savo teritorijoje, keisdami vietos realybę maldos, solidarumo ir kūrybiškumo galia. Būkite vietos pokyčių architektais, žinodami, kad periferiniai regionai, užmezgant ryšius, gali būti paversti inovacijų ir brolybės laboratorijomis. Būtina skatinti strateginį bendradarbiavimą tarp skirtingų vietos suinteresuotųjų šalių – asociacijų, piliečių, įmonių, švietimo įstaigų, pilietinių ir bažnytinių institucijų – siekiant kartu spręsti sudėtingas problemas, siekiant socialinio atsinaujinimo.
Sužinojau, kad trys šimtosios šventojo Gerardo Majellos gimimo metinės – tai daugialypė kelionė, kuri lydės tikinčiuosius ir bendruomenes ištisus metus: liturginės šventės, konferencijos, kultūrinės iniciatyvos ir apmąstymų akimirkos. Tegul šie Gerardo metai, kuriuose atmintis, tikėjimas ir tapatybė susipina aplink vieną ikoniškiausių jūsų istorijos šventųjų, būna ne tik šventinė proga, bet ir galimybė dabartiniame kontekste iš naujo prisiminti asmenybę, kuri, gimusi mažame miestelyje Lukanijos užkampyje, kalbėjo skirtingoms kartoms, išlaikydama gyvą buvimą Pietų Italijos pamaldumo ir kultūros kontekste.
Mieli broliai ir seserys, žvelkite į Gerardą ir pamatysite Dievo, kuris pasilenkia virš žmonių silpnybių, grožį. Tegul už jus užtaria tas, kuris buvo vadinamas „Dievo kvailiu“, kad galėtumėte gyventi su ta evangelinės meilės kvailybe, kuri vienintelė gali pakeisti pasaulį. Visus jus patikiu Mergelės Marijos, kurią šventasis Gerardas mylėjo su sūnišku švelnumu, globai ir nuoširdžiai teikiu jums savo apaštališkąjį palaiminimą.
Vatikanas, 2026 m. balandžio 23 d.
Popiežius Leonas XIV
