Šventės diena – lapkričio 6 d.
Lapkričio 6 d. redemptoristų šeima mini šešis Kuenkos kankinius. Ištikimi savo pašaukimui liudyti Atpirkėją, jie paaukojo savo gyvybes pilietinio karo metu. Mūsų pasaulį ir toliau žaloja smurtas ir susiskaldymas – politinis, socialinis, religinis. Solidarizuodamiesi su šiais palaimintaisiais kankiniais, mūsų broliai tegul gyvena kaip pranašai Atpirkėjo, kuris atidavė savo gyvybę, kad sutaikintų visus žmones ir suvienytų mus kaip Dievo šeimos narius.
Kankiniai
José Javier Gorosterrazu Jaunarena, 59 metų kunigas. Būdamas ispanų (kastilų) ir baskų kalbų tyrinėtojas ir misionierius, jis savo gyvenime susiejo Evangelijos skelbimą su filosofijos mokslu ir istoriniais tyrimais. Jis buvo labai jautrus vietinei žmonių, kuriuos evangelizavo, kultūrai. Vedė daug rekolekcijų ir dvasinių pratybų vienuolėms, ypač redemptoristėms. Mirė kartu su broliu Victoriano. Abu buvo susikibę už rankų.
Ciriaco Olarte Pérez de Mendiguren, 43 metų kunigas. Buvo misionierius iš pradžių Meksikoje, paskui Ispanijoje. Būdamas draugiškas ir bendraujantis, jis žmones užkariaudavo savo charakteriu. Dėl Plutarco Calleso persekiojimo jam teko palikti Meksiką. Vedė daug rekolekcijų seserims oblatėms ir jų suburtoms mergaitėms. Mirė kartu su Migueliu Goñi. Vienas kitam suteikė atleidimą.
Miguelis Goñi Áriz, 34 m. amžiaus kunigas. Nepaisant trapios sveikatos ir gana baikštaus charakterio, jis buvo nenuilstantis misijų pamokslininkas ir nuostabus nuodėmklausys. Protingas ir vertingas žmogus tiek dėl pamokslų, tiek dėl pamaldų Bažnyčioje. Visada buvo pasirengęs padaryti viską, ko tik reikėjo. Į kunigus buvo įšventintas 1925 m. rugsėjo 27 d.
Julián Pozo Ruiz de Samaniego, 33 metų amžiaus kunigas. Nepaprastai geras žmogus, visus žavėjęs savo šypsena. Prieš pat šventimus susirgo tuberkulioze. Tačiau dėl ligos subrendo jo žmogiškosios savybės ir dvasinė gelmė. Jo širdis, akys, o ypač šypsena net ir ligos metu kalbėjo apie Dievą.
Victoriano Calvo Lozano, 40-metis brolis vienuolis. Jis yra antrasis brolis redemptoristas, pasiekęs altoriaus garbę. Įgijęs tik labai paprastą išsilavinimą, jis pasižymėjo didele išmintimi ir Dievo pažinimu. Jis buvo atsidavęs paprastiems darbams, pavyzdžiui, nešiko, zakristijono, siuvėjo ar sodininko, daug laiko praleisdavo tyloje ir besimelsdamas. Taip pat buvo atsidavęs dvasiniam vadovavimui.
Pedro Romero Espejo, 65 m. kunigas. Daug metų tarnavo misionieriumi, bet pamažu dėl asmeninių sunkumų turėjo palikti šią tarnystę. Jam teko rimtai įvertinti savo ribotumą, dėl to atvyko į Kuenką gyventi vienuoliško gyvenimo. Prasidėjus persekiojimams, norėdamas ir toliau laisvai gyventi misionierišką gyvenimą, tapo elgeta Kuenkos gatvėse. Taip persekiojimų įkarštyje jis galėjo teikti pastoracinę pagalbą tiems, kurie to prašė. Buvo įkalintas ir mirė nuo jam sukeltų kančių.
Praėjusių metų spalio 22 d. Madride buvo beatifikuoti Vincenzo Nicasio Renuncio Toribio ir vienuolika mūsų Švenčiausiojo Atpirkėjo kongregacijos bendražygių, nužudytų iš neapykantos tikėjimui 1936 m. Ispanijoje. Jų liturginis paminėjimas yra kartu su šešiais Kuenkos redemptoristų kankiniais, beatifikuotais 2013 m.
KUENKA
Kun. José Xavier Gorosterratzu Jaunarena (1877-1936)
Kun. Cyriaco Olarte Pérez de Mendiguren (1893-1936)
Kun. Miguel Goñi Áriz (1902-1936)
Kun. Julián Pozo Ruiz de Samaniego (1903-1936)
Kun. Pedro Romero Espejo (1871-1938)
Br. Victoriano – Victor Calvo Lozano (1896-1936)
MADRIDAS
Kun. Vicente Nicasio Renuncio Toribio (1876-1936)
Kun. Crescencio Severo Ortiz Blanco (1881-1936)
Kun. Ángel Martínez Miquélez (1907-1936)
Br. Gabriel – Bernardo Sáiz Gutiérrez (1896-1936)
Br. Nicesio Pérez del Palomar Quincoces (1859-1936)
Br. Gregorio Zugasti Fernández de Esquide (1884-1936)
Br. Aniceto Lizasoain Lizaso (1877-1936)
Kun. José María Urruchi Ortiz (1909-1936)
Br. Pascual – José Joaquín Erviti Insausti (1902-1936)
Kun. Antonio Girón González (1871-1936)
Kun. Donato Jiménez Viviano (1873-1936)
Br. Máximo – Rafael Perea Pinedo (1901-1936)
Popiežiaus Pranciškaus žodžiais tariant, “Šių Kristaus liudytojų pavyzdys, net praliejus kraują, skatina mus būti nuosekliais ir drąsiais; jų užtarimas palaiko tuos, kurie šiandien stengiasi sėti Evangeliją pasaulyje” (Angelus 23/10/2022).
